Beprotiškai fantastiška diena

Šaltą pirmadienio rytmetį Gediminas Bosas*, sudribęs į krėslą, rymojo savo darbo kabinete. Sugrįžęs iš komandiruotės**, jis įtariai spoksojo į savo mėgstamiausią paveikslą.

Kažkas buvo ne taip: paveikslas kabojo kreivai. Gediminą ėmė pyktis, kad kažkas perkrimto jo kraupiąją paslaptį***.

“Negi čia tu būsi prikišęs nagus, Pilki?“ – pusbalsiu niurnėjo G. Bosas. Jis lėtai pakėlė telefoną ir surinko Aido numerį. Tačiau įsijungė balso pašto atsakiklis, tad teko mesti ragelį. Gediminas kaip reikiant įniršo.

PO PARALIAIS! – reikalai kaip niekad buvo prasti: neišdegė planas su VAE****, košmariškai pasibaigė rinkimai, o dar ir numylėtas automobilis pavirto degėsių krūva*****.

Gediminui piršosi viena blaivi mintis. Viskas slysta iš rankų tik todėl, kad garbioji Prezidentė padarė milžinišką įtaką nušurmuliavusiems rinkimams.

“Viskas aišku. Nykštys į viršų – laimi vieni, nykštys į apačią – pergalė kitų rankose. Bet ateityje aš viską išsiaiškinsiu, mano pragariškos užmačios nenueis veltui!“ – G. Bosas it apsėstas blaškėsi po kabinetą, o protas pamažu temo.

DŽIRRR! – staiga tylą nutraukė telefono skambutis. “Alio!“ – Gediminas sušniokštė į ragelį.

“Kažko pasigedai, niekše?“ – iš toli ataidėjo Geležinio Vilko balsas.

“Tai tu čia naršai po mano privačias valdas, metalo lauže?!“ – jaučiu užmaurojo G. Bosas.

“Jei turi problemų – galim susitikti asmeniškai,“ – kitame laido gale miesto sargybinis – POKŠT! – susprogdino kramtomosios gumos burbulą.

Gediminas vėl šveitė ragelį. Reikėjo šiek tiek aprimti. Vyriškis klestelėjo priešais televizorių ir spustelėjo pultelį. Bet ekranas pasitiko įkyriu šnypštimu.

VAMZDIEC! – Gediminui pakirto kojas. “Kaip galėjau pamiršti apie tokį įvykį? – galutinai nusiminė vyrukas. – Man reikėtų kažko išgerti.“

Gediminas Bosas įniko siurbti ramunėlių arbatą. Pagaliau apėmė šiokia tokia ramybė.

“Aidai Pilki, ruoškis nuožmiam susitikimui. Dabar jau aš tau smogsiu, kada to mažiausiai tikėsies!“ – balsu ištarė G. Bosas ir pamišėliškai nusikvatojo.

* Pažintis su G. Bosu čia

** Kas nutiko Gedimino komandiruotės metu

*** Atskleisk paslaptį čia!

**** Sužinok apie baisiuosius Gedimino kėslus

***** Perskaityk, kodėl degė G. Boso automobilis

Kunigaikščio ir Nostradamo išlaisvinimas

Pirmadienio rytas Aidui Pilkiui, siaurame bendraminčių rate vadinamam Geležiniu Vilku, buvo kaip niekada įtemptas. Gurkšnodamas rytinę kavą, vaikinas išgirdo, kaip isteriškai skamba jo mobilusis telefonas.

Tokiu ankstyvu metu Vilko ieškojo jo nuolankusis porininkas – dorasis pareigūnas ir įstatymo vykdytojas Vytis Bokštaitis*.

“Aidai, Aidai, PAKLAUSYK! – mikčiodamas iš jaudulio bėrė Vytis. – Tie du vagišiai – Kunigaikštis** ir jo sėbras Nostradamas***- pabėgo iš kalėjimo!!!“

Aidas paspringo karšta kava ir susijaudinęs išliejo pusę puodelio ant  ką tik dėdės Krivio**** išlygintų kelnių.

“Kas nutiko, vaikeli? – išsižiojęs nerimavo dėdė. – Nieko nesuprantu.“

Pamiršęs pusryčius, kavą ir dušą, Aidas šoko į Geležinio Vilko kostiumą, sėdo už Geležmobilio vairo ir nurūko į komisariatą, kur jo laukė Vytis. Herojus nerimavo: nejau Kunigaikštis, kurį jis kadaise taip šauniai pričiupo ir patupdė į Pravieniškes, ištrūko? O kartu su juo ir prakeiktasis, jam talkinęs Nostradamas?

Palikęs Geležmobilį tiesiog ant gatvės, žvangindamas šarvais, Vilkas plastiškai įskrido pro komisariato duris ir, stumdydamas pakeliui sutiktus policininkus, įsiveržė į Vyčio Bokštaičio kabinetą.

Pareigūnas sukryžiavęs rankas nervingai vaikštinėjo po kabinetą ir mojavo kažkokiais popieriais.

“Apklausiau kalinius iš Pravieniškių, – sukuždėjo jis. – Anot jų, rankas čia prikišo Vargo partija ir Viktaras Agurkichas.“

Šiuos žodžius išgirdusiam Geležiniam Vilkui iš streso širdis su kepenimis vietomis susimaišė.  Agurkichas?! Viktaras?

TFU! – negalėdamas patikėti šiais žodžiais, nusispjovė Vilkas. Jis žinojo, kad Agurkichas ir jo vadovaujama Vargo partija griebėsi niekšybių idant už juos balsuotų daugiau žmonių, bet kad Viktaras žengs taip toli, herojus negalėjo net numanyti.

Susinervinęs Vytis nagais kaleno į stalą ir kalbėjo toliau: “Kaliniai pasakojo, kad žmonės iš Vargo partijos Kunigaikščiui ir Nostradamui iš pradžių siūlė pinigų, tačiau šie jų netenkino. Niekšeliai sutiko balsuoti tik su ta sąlyga, jei Vargo partija suderins, kad jie būtų paleisti iš kalėjimo. Kur tie sukčiai yra dabar, niekas nežino.“

Susikrimtęs Geležinis Vilkas jautė, kaip į jo galvą, it musės į automobilio stiklą, viena po kitos atsitrenkia skriejančios mintys.

HRRR! – piktai suurzgė Vilkas. “Dar suvesiu su tuo niekštu sąskaitas.“ Prisiminus sukčiautoją Viktarą, Vilko galvoje suskambo šie muzikiniai akordai.

* Skaityk apie pareigūną Vytį Bokštaitį

**Kas tas Kunigaikštis?

*** Kas yra Nostradamas? Imk ir sužinok!

**** Pasidomėk apie dėdę Krivį

Rimtas pokalbis su Viktaru

Po vakarykščio, ne itin smagaus nuotykio*, ketvirtadienio popietę Aidas Pilkis darbavosi redakcijoje. Žvaliai tarškindamas kompiuterio klavišus, jis ruošė straipsnį spaudai. Galiausiai, nusprendęs išgerti kavos, vaikinas įsijungė vieną internetinį naujienų portalą.

¡AY, CARAMBA! – Aidas vos neiškrito iš kėdės, skaitydamas reportažą riebia antrašte.

Visas tekstas buvo prifarširuotas siaubingiausių negerovių, tačiau labiausiai Aidą sukrėtė ši citata:

“Ši Vargo partija peržengia visas padorumo ribas! – A. Pilkis kumščiu trenkė į stalą. – Po paraliais, aš jiems parodysiu tą KAIP ir visas kitas juodąsias technologijas!“

Jaunuolis pamąstė ir nutarė, kad visų pirma reikėtų gerai papurtyti vargiečių pirmininką Viktarą Agurkichą.

Geležinio Vilko kostiumas saugiai gulėjo kabineto spintoje, tad Aidas jį nedelsiant užsivilko ir strimgalviais nulėkė prie Geležmobilio.

“Pabandysiu susekti tą agitatorių autobusiuką, jie žinos kur Viktaras,“ – Geležinis Vilkas įjungė savo sekimo sistemą. Netrukus vienoje gatvėje jis aptiko stovintį taikinį.

“Tikriausiai tas juodasis technologas lindi šitame “mikriuke“ ir laukia naujų varguolių, kuriuos papirktų“ – pagalvojo Geležinis Vilkas, kuomet prisiartino prie autobusiuko, iš kurio trankiai skambėjo rusiškas šansonas.

AKURAT! – šalia vairuotojo sėdėjo Viktaras Agurkichas ir kažką karštai aiškino porininkui. Geležinis Vilkas nedvejojo ir sušuko:

“Pareini čia, tėvai, reikia pasikalbėti!“

Viktaras krūptelėjo, tačiau klusniai išlipo iš autobusiuko. “A yr prablemų?“ – lipšniai pasiteiravo vyriškis.

“Tuoj turėsi problemų per akis! – suurzgė Vilkas ir griebė Viktarą už rankos. – Pasiaiškink, kodėl verti balsuoti visokius valkatas?“

“A šyto tū nikadą nisuprasi, pacanas, – Viktaras sudrebėjo Vilko gniaužtuose, bet laikėsi tvirtai. – Mąna parcija yr mąna, kaip noriu – taip dyrbu.“

“Tuoj su tavimi padirbėsiu, varguoli!“ – sostinės riteris mikliai ėmėsi auklėti Viktarą:

• Iš pradžių įsūdė keletą gerų niuksų vyriokui į barzdą;
• Tada metaline galva įkrėtė smūgį į pilvą;
• Galiausiai Geležinis Vilkas atliko vieną žinomą manevrą** – sprigtelėjo per Viktaro akinius.

“Aš nykaltas! Nykaltas! – ėmė dievagotis auklėjamas V. Agurkichas. – Daugiau nybūs jakių machinacijų!“

Geležinis Vilkas tik paniekinamai pažiūrėjo į politiką, apsigręžė ir nuėjo prie Geležmobilio.

* Geležinio Vilko nuotykis papasakotas čia

** Pirmąsyk atliktas didvyrio manevras