Pamestas ratas

Šviežiausios Vyčio Bokštaičio naujienos apie du niekšelius* kaip reikiant sukrėtė Geležinį Vilką. Sostinės didvyris išėjo iš policijos komisariato ir nusiminęs klestelėjo prie juodojo Geležmobilio vairo.

“Man tikrai praverstų prasilėkti su vėjeliu,“ – apie mėgstamą prasiblaškymo būdą dūmojo Vilkas. BRMM! BRMM! – ėmė kilti aršiojo Geležmobilio apsukos, ir Vilniaus herojus it patrakęs šovė iš vietos.

Geležinis Vilkas be tikslo sukinėjosi po Vilnių, kai – OPLIA! – sankryžoje, įsižiebus raudonam šviesoforui, jo agregatas sustojo greta įtartino automobilio. Bet dar labiau įtartinesnė ir tokia pažįstama pasirodo šioje mašinoje sėdinti persona.

PO ŠIMTS PYPKIŲ! – ant galinės sėdynės tupėjo Nida Veltienė, su kuria Geležinis Vilkas jau seniau turėjo reikalų**! Ši blondinė buvo nuolanki Gedimino Boso ir mistinės Mergaitės*** pakalikė. Vilkui bemat ėmė virti karštas kraujas.

OMG! – N. Veltienė net žioptelėjo šalia savo mašinos pamačiusi šarvuotąjį siaubą. Ji trinktelėjo savo vairuotojui Pauliui Komai per galvą.

“SPAUSK, POFKE, SUSIMILDAMAS!“ – suklykė suktoji blondinė. Geležinis Vilkas tik dabar pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi jaunas žurnalistes mėgstantis vilioti politikierius, o salone yra dar keletas persigandusių žmonių.

P. Komos ratai ėmė žviegti ir rovė pirmyn dar nespėjus užgesti raudonam signalui.

“Tai pasikėsinimas, dievaži!“ – dar spėjo išgirsti sostinės sargybinis pro nutolstančio automobilio langą.

HELL YEAH! – Geležinis Vilkas spustelėjo greičio pedalą ir nusivijo N. Veltienę. Bėgliai narsiai lėkė Vilniaus gatvėmis, tačiau P. Koma buvo nepėsčias vairuotojas: jis staigiai šmurkštelėjo į gyvenamųjų namų kiemus.

“Nepaspruksi, balandėli,“ – šyptelėjo Vilkas greit prisivijo gudragalvius.

TRIOKŠT! – netikėtai pasigirdo lūžtančio metalo garsas. Geležinis Vilkas tik spėjo pamatyti, kaip nuo N. Veltienės automobilio nulėkė vienas ratas.

“Še tau žaibą, poniute!“ – nusikvatojo didvyris, kai sugadinta mašina sustojo viename kieme. Tačiau kol Geležinis Vilkas pareigingai priparkavo savo Geležmobilį, N. Veltienė su savo sėbrais mikliai iššoko iš automobilio ir pasileido skuosti kiemais.

Vis dėlto miesto sargybinis ramiai žvelgė į nutolstančią kompaniją. “Tai bus tau pamoka, moterie. Niekas nejuokauja su manimi. Mes dar susitiksim,“ – pergalingai sau ištarė Vilkas ir urgztelėjo.

* Sužinokite paskutines naujienas!

** Čia skaitykite, kaip vieną sykį Geležinis Vilkas susitiko su N. Veltiene

*** Skaitykite, kuo siejasi Gediminas Bosas ir Mergaitė

Tegul žvanga šarvai!

Penktadienio popietę Geležinis Vilkas sėdėjo už juodojo Geležmobilio vairo ir patruliavo sostinės gatvėse. Miesto herojus vis dažniau išdrįsdavo išlįsti į dienos šviesą, nors visuomet savo pasirodymu iššaukdavo įvairias miestelėnų reakcijas.

“Mat juos galas,“ – bambėjo Vilkas, stebėdamas pakraupusius gyventojus ir pasigarsindavo savo firminį Geležmobilio “džinglą“.

Diena buvo apniukusi, bet dar labiau aptemusios buvo Geležinio Vilko mintys. Rodėsi, jog vakar jis taip priartėjo prie Mergaitės mįslės įminimo* ir jau buvo besiruošiąs kvosti Nidą Veltienę**, tačiau aplinkybės vėl susidėstė didvyrio nenaudai: teko negarbingai nešti muilą.

Miesto herojus kaip pakvaišęs lakstė gatvėmis pirmyn ir atgal, bet visur buvo įtartinai ramu ir tuščia.

Galiausiai kažin kokios vilkiškos nuojautos genamas, Geležinis Vilkas atsidūrė prie Švietimo ir mokslo ministerijos. BAC! – didvyris negalėjo patikėti savo akimis tuo, ką prieš save išvydo.

Ministerijos aikštelėje buvo prigužėję pačių tikriausių šarvuotų riterių!

“Beveik mano saviškiai, kokie narsūs vyrai,“ – Vilkui ištryško pasididžiavimo ašara. Širdyje jis pajuto karštą pagarbą šiems didžiavyriams (nesvarbu, kad pasidabinusiems juodais kryžiais) ir nusprendė parodyti solidarumą bei prisijungti prie riterių minios.

“O ir mano šarvai ne ką prastesni,“ – išdidžiai pagalvojo herojus.

Išlipęs iš savo ratų, Geležinis Vilkas drąsiai žengė į aikštelę. Jis troško garsiai sušukti “Tegul žvanga plieno šarvai, ginklo broliai!“, bet ūmai sustingo.  Šarvuotųjų vyrukų žvilgsniai išdavė akivaizdžią nuostabą ir net paniką. ŠPŠPŠP – jie ėmė gana garsiai tarpusavy šnibždėtis.

“Kas čia per individas? Pamaniau, kad “Lietuvos ryto“ talismanas atėjo su mumis mitinguoti,“ – dudeno vienas šalmuotas vyras.

“O negirdėjai, kad prie “Lietuvos“ kino teatro naktimis apsireiškia kažkoks kaukėtas iškrypėlis ir nuolat gąsdina praeinančias studenčiokes? Mislijau, kad čia šitas,“ – porino dar kažkas.

O TEMPORA, O MORES! – Geležinis Vilkas baisiausiai sutriko dėl visų šių vyrukų pastabų ir neišprusimo. Herojus jau norėjo urgzti ir šokti ant kurio nors riterio, bet susivaldė ir išdidžiai pakėlęs galvą grįžo prie Geležmobilio.

“Kai kurių dalykų žmonės niekada nesupras,“ – suniurnėjo didvyris ir nuspaudė greičio pedalą iki dugno.

* Apie paslaptingąją mįslę čia https://miestolegenda.wordpress.com/2012/09/26/as-nezinau-ko-nori/

** Kas ta N. Veltienė? https://miestolegenda.wordpress.com/2012/09/27/ko-nori-mergaite/

Ko nori Mergaitė?

Po nuožmaus, Rotušėje siautėjusio portugalo sutramdymo Aidas Pilkis arba, tarp mūsų šnekant, Geležinis Vilkas, pajudėjo namų link. Ne vietoje nusičiurkšti užsimojusio niekšelio pamokymas buvo tikrai didvyriškas poelgis, tačiau miesto herojui ramybės nedavė paslaptingoji Mergaitės žinutė.*

Grįžęs namo, Aidas išgėrė didelį puodą kavos ir tyliai susimąstė. Galbūt žinutės tekstas “Aš nežinau, ko noriu“ tėra kažkieno sukurtas negražus pokštas? Gal tai visus apmulkinti siekianti iliuzija? Kas ta Mergaitė? Po galais, ir kuo su Mergaite yra susijusi Nida Veltienė, ta visuose žiniasklaidos kanaluose rėkianti blondinė?

Šios mįslės Geležiniam Vilkui buvo per sudėtingos. Prisiminęs, kaip tokiose kebliose situacijose sukasi vyrukai iš Holivudinių trilerių, Vilkas ėmė ant darbo kabineto sienos braižyti sudėtingą schemą.

“Kuo Mergaitė susijusi su Gediminu Bosu** ir Nida Veltiene?“ – pakaušį krapštė Geležinis Vilkas. TAKŠT, TAKŠT! – kažkas patapšnojo jam per petį. Herojus krūptelėjęs atsisuko ir priešaky išvydo savo rūpestingąjį dėdę Krivį.

“Vaikeli, – sukuždėjo jis. – Tučtuojau važiuok į portalo “15min.lt“ redakciją. Spauda rašo, kad ten turi pasirodyti Nida Veltienė.“

OPAPA! – šoktelėjo nuo krėslo Aidas ir išskubėjo ieškoti savo geležinio kostiumo, kurį dar šįryt dėdė Krivis kruopščiai išblizgino. Pavirtęs Geležiniu Vilku, jis sėdo už Geležmobilio vairo ir pasiutėliškai greitai atsidūrė ten, kur ir reikėjo atsidurti – prie portalo “15min.lt“ redakcijos durų.

Gėda sakyti, bet redakcijoje dirbusi sekretorė nepanoro įsileisti geležiniais šarvais pasidabinusio vyriškio, tad mūsų herojui teko patekti vidun savo meistriškai išpuoselėtu būdu – išspiriant stiklines duris. ŽVANGT! – sužvango ant žemės pabirusios šukės, kai jas negailestingai trypė geležinė Vilko letena.

Pabūgusi sekretorė pakėlė akis ir tyliai sušnabždėjo: “Gal pyragiuko?“

“Neatsisakysiu, – atrėžė Vilkas ir godžiai prarijo didelį kąsnį. – Ieškau Nidos Veltienės. Kur ji?“

“Posėdžių salėje, pone. Dalyvauja debatuose,“ – virpančiu balsu atsakė sekretorė.

Geležinis Vilkas ryžtingu žingsniu pajudėjo salės link. Pravėręs duris, jis pajuto, kaip visų  žmonių akys staiga nukrypo į jį.

“Moterie! – suriko Vilkas, pirštu rodydamas į Nidą Veltienę. – Tučtuojau pasakyk, ko nori Mergaitė?“

Buvo akivaizdu, kad Geležinio Vilko vizito ši moteris nesitikėjo, nes pakilusi nuo kėdės  ji ėmė spaustis prie sienos. Kraują stingdanti baimė veržėsi laukan net pro N. Veltienės akinių stiklus.  Priėjęs artyn, herojus nuplėšė moters akinius ir, pagriebęs už geltonų plaukų sruogos, suriko: “Žiūrėk man į akis ir pasakyk, ko nori Mergaitė? Kuo tu su ja susijusi?“

Šio didvyriško manevro jau buvo per daug. Moteris iš siaubo neteko sąmonės ir suklupo ant grindų. Geležinis Vilkas pasinaudojo  aplink stovėjusių žmonių nuostaba ir skubiai pasišalino taip ir nesužinojęs, ko nori Mergaitė.

* Mergaitės žinutė

** Sužinok, kas yra Gediminas Bosas