Pergalė

Geležinio Vilko savaitgalis buvo kaip niekada įtemptas: rinkimų karštinė ir Vargo partijos organizuotas begėdiškas žmonių papirkinėjimas atėmė daug herojaus laiko, kurį jis galėjo skirti poilsiui.

Visą savaitgalį didvyris praleido skambinėdamas ir grasindamas Vargo partijos lyderiui Viktarui Agurkichui, kurio begėdiškas elgesys*, nepaisant to, jog rinkimuose jo partija pirmauja,  vertė raudonuoti.

Po savaitgalinio streso ir įtampos pirmadienio rytą Pilkis miegojo ilgai ir kietai.

Tik staiga – BRRR ! – suvibravo greta lovos gulėjęs Raudonkepuraitės** mobilusis telefonas, kuris herojaus rankose atsidūrė po nelemto incidento gatvėje, kai jaunas banditas bandė apvogti raudonai apsirengusią damą, apie kurią tąkart Vilkas nieko nežinojo.

HRRR! – gudriai suurzgė iš lovos pakilęs Pilkis. Raudonkepuraitei vėl atėjo žinutė.

Perskaičius žinutę, herojui iš džiaugsmo ėmė greičiau plakti širdis. Gedimino pastangos pastatyti naują atominę elektrinę eina veltui!*** Visuomenė išreiškė savo poziciją!

Referendumo rezultatai rodo, kad Lietuvoje dauguma nusiteikę prieš atominę energetiką.

“Kad ir kaip tas menkysta stengtųsi, jo planas neišdegs,“ – piktai apie Mokytoją pagalvojo Vilkas.

DZINGT! – į herojaus galvą pasibeldė nauja, šviežutėlė mintis. Dabar, kai Raudonkepuraitės telefonas jo rankose, jis gali manipuliuoti Bosu.

Gudriai pakėlęs vieną antakį, Pilkis čiupo mobilųjį ir paspaudė mygtuką “Atsakyti“.

Po kelių minučių gimė tekstas:

“Susitinkam uz dvidesimties min prie FORUM PALACE. Reikia pasikalbeti.“

Šokęs į Geležinio Vilko kostiumą, herojus nuskuodė susitikimo vietos link. Geležmobilyje ausis kaitino kovinė atmosfera.

Atvykęs prie “Forum Palace“, Vilkas išvydo lūkuriuojantį Gediminą.

Nusprendęs niekšelį išgąsdinti, herojus atsargiai tipeno jo link ir, kai juodu skyrė mažiau nei metras, Geležinis Vilkas žvangtelėjo šarvais ir tyliai sukuždėjo: “BŪ!“

Krūptelėjęs Gediminas atsisuko ir, nieko nelaukęs, paleido kumščių tiradą.

Prasidėjo pasiutėliškos kautynės:

• Vilkas atlaikė Gedimino smūgius ir, šaukdamas “Pamokysiu tave, kvaily!“ spyrė Mokytojui į saulės rezginį;
• Mokytojas suklupo ant žemės ir, išsitraukęs žvilgantį peilį, nusitaikė į Vilką;
• Herojus spėjo pačiupti aštriaašmenį žaisliuką ir sviedė jį į Nerį;
• Vilkas apsižergė sumišusį Mokytoją ir pliaukštelėjo porą riebių antausių.

TFŪ! – nusispjovė suplukęs herojus ir suriaumojo: “Tavo žaidimai baigti! Pamiršk apie elektrinę!“

Išsitraukęs Raudonkepuraitės mobilųjį telefoną, Vilkas gudriai prisimerkęs tarė: “1:0 mano naudai.“

Tada jis išmetė telefoną į balą, sėdo už Geležmobilio vairo ir nurūko tvarkyti savų reikalų, palikdamas sumišusį mokytoją drybsoti ant asfalto.

* Skaityk apie Viktaro išdaigas

** Sužinok, kas yra Raudonkepuraitė

*** Sužinok, kodėl Gediminas taip nori pastatyti elektrinę

Rimtas pokalbis su Viktaru

Po vakarykščio, ne itin smagaus nuotykio*, ketvirtadienio popietę Aidas Pilkis darbavosi redakcijoje. Žvaliai tarškindamas kompiuterio klavišus, jis ruošė straipsnį spaudai. Galiausiai, nusprendęs išgerti kavos, vaikinas įsijungė vieną internetinį naujienų portalą.

¡AY, CARAMBA! – Aidas vos neiškrito iš kėdės, skaitydamas reportažą riebia antrašte.

Visas tekstas buvo prifarširuotas siaubingiausių negerovių, tačiau labiausiai Aidą sukrėtė ši citata:

“Ši Vargo partija peržengia visas padorumo ribas! – A. Pilkis kumščiu trenkė į stalą. – Po paraliais, aš jiems parodysiu tą KAIP ir visas kitas juodąsias technologijas!“

Jaunuolis pamąstė ir nutarė, kad visų pirma reikėtų gerai papurtyti vargiečių pirmininką Viktarą Agurkichą.

Geležinio Vilko kostiumas saugiai gulėjo kabineto spintoje, tad Aidas jį nedelsiant užsivilko ir strimgalviais nulėkė prie Geležmobilio.

“Pabandysiu susekti tą agitatorių autobusiuką, jie žinos kur Viktaras,“ – Geležinis Vilkas įjungė savo sekimo sistemą. Netrukus vienoje gatvėje jis aptiko stovintį taikinį.

“Tikriausiai tas juodasis technologas lindi šitame “mikriuke“ ir laukia naujų varguolių, kuriuos papirktų“ – pagalvojo Geležinis Vilkas, kuomet prisiartino prie autobusiuko, iš kurio trankiai skambėjo rusiškas šansonas.

AKURAT! – šalia vairuotojo sėdėjo Viktaras Agurkichas ir kažką karštai aiškino porininkui. Geležinis Vilkas nedvejojo ir sušuko:

“Pareini čia, tėvai, reikia pasikalbėti!“

Viktaras krūptelėjo, tačiau klusniai išlipo iš autobusiuko. “A yr prablemų?“ – lipšniai pasiteiravo vyriškis.

“Tuoj turėsi problemų per akis! – suurzgė Vilkas ir griebė Viktarą už rankos. – Pasiaiškink, kodėl verti balsuoti visokius valkatas?“

“A šyto tū nikadą nisuprasi, pacanas, – Viktaras sudrebėjo Vilko gniaužtuose, bet laikėsi tvirtai. – Mąna parcija yr mąna, kaip noriu – taip dyrbu.“

“Tuoj su tavimi padirbėsiu, varguoli!“ – sostinės riteris mikliai ėmėsi auklėti Viktarą:

• Iš pradžių įsūdė keletą gerų niuksų vyriokui į barzdą;
• Tada metaline galva įkrėtė smūgį į pilvą;
• Galiausiai Geležinis Vilkas atliko vieną žinomą manevrą** – sprigtelėjo per Viktaro akinius.

“Aš nykaltas! Nykaltas! – ėmė dievagotis auklėjamas V. Agurkichas. – Daugiau nybūs jakių machinacijų!“

Geležinis Vilkas tik paniekinamai pažiūrėjo į politiką, apsigręžė ir nuėjo prie Geležmobilio.

* Geležinio Vilko nuotykis papasakotas čia

** Pirmąsyk atliktas didvyrio manevras

Pašėlusios kojotės

Vėlų trečiadienio vakarą Geležinis Vilkas skrodė Vilniaus gatves savo juoduoju “Ducati“. Nostalgiški dūmojimai apie Ugnę Pelenaitę* jau buvo truputį nurimę.

Dabar narsiajam sostinės riteriui ramybės nedavė kiti herojiški reikalai, o ypač – keistasis susidūrimas su raudonąja dama**, kurios telefonas dabar gulėjo metalinėje Vilko kišenėje. Ta apvalaina moteris neabejotinai buvo Gedimino Boso*** suokalbininkė!

PŠŠŠ! – Geležinis Vilkas jautė, kaip nuo įtampos jam garuoja smegenys. Bet, kaip dažniausiai tokiais atvejais ir nutinka, situacija tik paaštrėja: pasigirdo telefono signalas.

Didvyris su savo “britva“ vos neišsitėškė ant kelio, bet galop atsiliepė. Skambino pareigūnas Vytis Bokštaitis****.

“Sveikas, seni, ką tik komisariate pasidarė karšta kaip Taškente, – Vytis net spirgėjo iš nekantrumo. – Maniškiai sulaikė penkias plaštakes. Tai sakau, hmmm… gal nori atlėkti kokį moralą atskaityti?“

Geležinis Vilkas tik gūžtelėjo pečiais. Neturėjo jokio noro skaityti paskaitas kažkokioms gatvės mergšėms, tačiau buvo nevalia apvilti bičiulį. Tad riaumojantis “Ducati“ staigiai rovė pirmyn.

Keistos muzikinės kompozicijos liejosi Vilko galvoje.

“Visai man protą susuko moteriškoji giminė,“ – niurzgėjo nakties sargybinis.

Atvykęs į komisariatą, Geležinis Vilkas išvydo lyg povai išsidabinusias seniausios pasaulio profesijos atstoves.

TEIP! – Nėra abejonių, visos bemat pažino šaunųjį Vilniaus herojų ir puolė garsiai šurmuliuoti.

“Pažiūrėkit, brangutės, čia gi tas berniukas, kur Nataša pasakojo!“

“Girdėjom apie tave, stipruoli, visas stoties rajonas gėrisi tavo darbais!“

“Davai nalivai, malyš!“ – arčiausiai Vilko buvusi žavinga damutė sumurkė į geležinę ausį ir vylingai nusikvatojo.

CHI! CHI! CHI! – Vytis Bokštaitis tik krizeno į delną, o Geležinis Vilkas taip sutriko, jog be jokių moralų suskubo ieškoti patogaus lietvamzdžio, kad paspruktų lauk.

* Susipažink – Ugnė

** Išsami istorija čia

*** Pažintis su Gediminu Bosu

**** Geležinio Vilko bičiulis Vytis

Svylantis kriminalas

Nemigos kankinamas Aidas Pilkis trečiadienį nubudo paryčiais ir išsivirė kavos. Herojui ramiai miegoti nedavė įkyriai galvoje besidėliojantys moteriški fragmentai.

“Ugnė, Ugnė, Ugnė*,“ – liūdnai murmėjo Aidas, dideliais gurkšniais siurbdamas kavą. Pilkis nerimavo, jog jo nelemtas incidentas su dviračiu** sugriovė visas viltis pasikviesti žaviąją raudonplaukę į pasimatymą. Praėjo jau beveik savaitė, o iš jos jokių žinių.

Šiek tiek parymojęs, Aidas nusprendė, kad herojiški žygdarbiai sostinės labui ir kova su Blogio pranašais jam turėtų rūpėti labiau. Dėl šios priežasties Pilkis į darbą išsiruošė pėsčiomis – juk Blogis tyko ant kiekvieno kampo ir galbūt šis rytas bus ta diena, kai Aidas galės pademonstruoti savo tvirtą ir vilkišką narsą?

Ramiai kulniuodamas dar snaudžiančia Švitrigailos gatve, Aidas mintyse dėliojosi šios dienos darbus. Netikėtai žvitri herojaus akis pastebėjo Neteisybę: džinsinį švarką vilkintis jaunuolis pribėgo prie savo keliais skubančios moters ir – ŠMAUKŠT! – ištraukė iš jos rankų mobilųjį telefoną. Nukentėjusioji net nespėjo susiorientuoti, o  vaikinas jau bėgo netoliese stovinčio “Audi“ automobilio link.

“Neskubėk, vagie, tuoj pričiupsiu tave!“ – visa gerkle sustūgo Aidas ir puolė vytis jaunuolį. Ilgametė praktika “Gedimino stulpų lygoje“*** pavertė Pilkį ne iš kelmo spirtu bėgiku, todėl šis vagišių per kelias sekundes pavijo ir parvertė ant žemės.

Aidas prispaudęs koja tvirtai laikė it lydeka spurdantį nusikaltėlį ir tuo pačiu rinko policijos numerį. Netrukus prisitatė pareigūnai ir apsivogęs netikėlis buvo suimtas.

Stebėdamas įtraukiančią policijos spektaklio atomazgą, Pilkis užmiršo, kad iš moteriškės pavogtas telefonas vis dar yra jo kišenėje. Aidas apsidairė, tačiau aplinkui nieko nebuvo.

Vaikinas pabandė atgaminti jos bruožus, tačiau galvoje rodėsi tik akis svilinanti ir raudona it prisirpusi vyšnia moters apranga.

 

“Keista, matyt, turi milijoną telefonų ir pamiršo, kad ką tik buvo apiplėšta,“ – pagalvojo herojus.

BRRR! – suvibravo pavogtasis mobilusis. Atėjo nauja žinutė.

Nors negražu kišti nosį ne į savo reikalus, tačiau Aidas ją “netyčiom“ perskaitė.

Pilkio rankos nevalingai pradėjo drebėti. Dabar vaikinui tapo aišku kaip dieną, kodėl apšvarinta moteris taip greitai išnešė muilą.****

* Skaityk apie Ugnę Pelenaitę

** Sužinok, kas nutiko su dviračiu

*** Kas ta “Gedimino stulpų lyga“?

**** Jei nesupratai SMS prasmės, skaityk šitą įrašą

Kastelučiškas kerštas

Lietingą ir šaltą pirmadienį Aidas nusprendė paaukoti žygdarbiams: šokęs į Geležinio Vilko kostiumą, jis nuvažiavo prie to paties daugiabučio, kurio kieme vakar sprogo petarda.*

Sprogstamąjį užtaisą į orą paleidusi nelaboji Rožė kieme pamiršo savo šalį. Gal dienos šviesoje didvyriui pavyks atrasti daugiau nusikaltimo pėdsakų? Tiesa, reikia paminėti, kad ramybės Vilkui nedavė ir kita, įkyriai galvoje dūzgianti mintis: kokio atsakomojo manevro reikės laukti iš Gedimino**? Po paskutinio judviejų susidūrimo***, Mokytojas tikrai norės suvesti sąskaitas.

PFF! – prunkštelėjo Geležinis Vilkas ir pagalvojo: “Mano ir Gedimino santykiai primena klastingą ir pavojingą šachmatų partiją, kurią pralaimėjusiojo laukia pražūtis. Šioje kovoje gali išlikti tik vienas: jis arba aš.“

Atvykęs prie netikėto sprogimo sudrebinto daugiabučio, herojus ėmė šmirinėti po tuščią kiemą, kuriame tiesėsi purvinas rudeninių balų kilimas.

Be ne vietoje besišlapinančio šunėko, daugiau nusikaltimo pėdsakų nepavyko aptikti.

Tačiau staiga – BAC! – į kiemą įkrypavo aršios išvaizdos senjorė. Nuvijusi šunėką, ji nukrypavo laiptinės link.

“Kur man ji tokia matyta?“ – susimąstė Vilkas ir netikėtai – POKŠT! – ėmė ir prisiminė.

Ši garbingo amžiaus moteriškė šeštadienio vakarą su sėbrais protestavo prieš skandalingai vertinamą režisieriaus Romeo Castellucci spektaklį, į kurį ėjo Geležinis Vilkas.

“Berods ji laikė šitokį plakatą,“ – prisiminė herojus.

Nors dabar senolę Vilkas matė iš toli, bet po kelių akimirkų didvyrio galvoje susidėliojo visas moters portretas.

“Davatka,“ – nusprendė Vilkas ir jau norėjo traukti namo, bet – AUČ! – išgirdęs skaudų merginos klyksmą, atsisuko.

Prieš akis atsivėrė kraupi panorama: fanatiškoji bobutė užpuolė iš laiptinės išėjusią merginą ir – ČIUPT! – griebė jai už krūtinės, o tada – PYST! – parvertė išsigandusią vargšelę ant žemės.

Senolė plyšavo it užvesta ir, gali būti, apsėsta: “Mačiau tave te, prie teatro! Neleisiu tau užpaškudinti Lietuvos ir Jėzaus! Antikristams čia ne vieta!“

O tada – JERGUTĖLIAU! – moteriškė išsitraukė šventinto vandens ir ėmė juo šlakstyti merginą.

“Stok, ragana!“ – užriaumojo Vilkas ir,  piktai grieždamas dantimis ėmė artintis prie religines apeigas ne vietoje atliekančios moteriškės.

Ot, būta įtampėlės:

• Bobutė nusitaikė į Geležinį Vilką ir – ŠLIŪKŠT! – drėbė šventinto vandens šiurkšlę jo pusėn;
• Herojus vikriai išvengė nereikalingų skysčių ir užstojo nukentėjusią merginą;
• Senolė išsitraukė rožinį ir – RUPŪŽĖLE! – bandė su juo pasmaugti Vilką.
• Šito būta per daug: herojus švelniai stumtelėjo fanatikę, o ji – PLIUMPT! – minkštai krestelėjo į balą.

“Ačiū tau, mano išgelbėtojau,“ – nusišypsojo nuo išpuolio nukentėjusi mergina ir paspaudė geležinę Vilko leteną.

* Skaityk šio įvykio priešistorę

** Kas yra Gediminas Bosas?

*** Skaityk apie paskutinį Mokytojo (Gedimino) ir Geležinio Vilko susidūrimą

Dingęs mirties krovinys

Visą savaitgalį Aidas Pilkis negalėjo ramiai užmigti, nes jautė didelę kaltę dėl to, jog leido Vaidilutei* nenubaustai pasišalinti. Vaikinas dūsavo ir liūdėjo: buvo taip pat nesmagu, kad pamelavo Vyčiui Bokštaičiui**, kuris atvykęs į įvykio vietą, pamatė tik liepsnojančius “Lexus“ palaikus.

Aidas atraportavo, kad kažkoks kaukėtas menkysta padegėjas tiesiog paspruko jam iš nagų. Vytis bičiuliu patikėjo.

Norėdamas prasiblaškyti, sekmadienio vakarą A. Pilkis vis dėlto nusprendė išlįsti pasižmonėti. Geriausia terapija pasirodė pasivažinėjimas po vakarėjantį Vilnių išblizgintu “Ducati“. Ir štai – SRIŪBT! – Geležinis Vilkas pilnais plaučiais įtraukė vis dar dvokiančio miestietiško oro*** ir bemat pasijuto geriau. Herojus skriejo su vėjeliu, kažką neaiškaus niūniuodamas.

Tačiau staigmenų sostinė niekada negaili. ŽŪŪŪŪM! – Vilko “Ducati“ pralenkė į šalis besimėtantis automobilis “UAZ 3303“, kai kurių tautiečių šelmiškai vadinamas “Piliule“. Šiam agregatui iš paskos lėkė bent trys policijos džipai.

“!“ – spėjo pagalvoti Geležinis Vilkas, tačiau reikėjo veikti ir jis bemat prisijungė prie ekstremalių gaudynių.

Netrukus “Piliulė“ skriejo Kairėnų gatvėmis. Mašinos posūkiai buvo akrobatiniai ir neįkertami net profesionaliai vairuojančiam Vilkui. Visgi “UAZ 3303“ prarado tempą ir galiausiai – POKŠT! – rėžėsi į medį ir apvirto.

Iš šalimais sustojusios policijos mašinos išlipo Vytis ir linktelėjo Geležiniam Vilkui. Pareigūnai susirankiojo visus persekioto ekipažo narius – kažkuo apsisvaiginusius jaunuolis, kurie buvo savaitgališkai nusiteikę ir siūlė pabendrauti.

Geležinis Vilkas iškart suprato, kad vaikinai apsinešę nuo narkotikų. Kai Vytis iškraustė vieno iš jų kišenes, herojus išvydo dvi išblukusias nuotraukas.

PYST! – viskas tuoj tapo aišku. Šie jaunuoliai neabejotinai buvo Rožės**** pakalikai, beje, jau ir gerokai suvartoję atitinkamos produkcijos.

“Piliulėje“ nieko įtartino nebuvo, o tai sukėlė įtarimą Geležiniam Vilkui. Akivaizdu, kad šie dyleriai kažkur gabeno siuntą.

“Pypliai, kur nukišote krovinį?“ – Vilkas prikišo šaltą metalinį snukį prie vieno iš vaikinų. Bet šis kosmonautas tik vartė akis ir gargaliavo.

Galiausiai vienas iš jų sunkiai prabilo:

“Seni, vežėm laaabai da**** heros, bet viskas jau paslėpta, prikyn? Yra toks čiuvas Nost… Nostr… Ai, nepamenu vardo. Tai vo, visą dielą perdavėm jam, nes taip liepė Rožė.“

Geležinis Vilkas piktai žvelgė į knapsintį vaikinuką.

“Gerai, kad dar neturi rožės ant krūtinės, vaikeli,“ – sau pamanė herojus.

*Vaidilutė

* *Sužinok, kas tas Vytis Bokštaitis

***http://www.delfi.lt/news/daily/Health/specialistai-vilniuje-tvyrantis-kvapas-neturetu-buti-pavojingas-bet-i-lauka-geriau-neiti.d?id=59556983

****Rožė? Atsakymas – čia

Ikirinkiminiai debatai

Po nesėkmingų reketininko Nostradamo gaudynių, nuvargęs Geležinis Vilkas grįžo pailsėti  į savo rezidenciją Žvėryne. Tačiau poilsį buvo lemta atidėti, nes dar nespėjus įžengti pro duris, herojaus laukė susijaudinęs dėdė Krivis.

“Gana po miestą vaikytis smulkius banditus,  – net pridusęs iš jaudulio sušvokštė  jis. – Portalo “15min.lt“ redakcijoje vyksta svarbūs ikirinkiminiai debatai, kuriuose dalyvaus teisingumo ministras Egidijus Šašas, pogrindyje pavadintas Dviveidžiu,  ir socialdemokratų galva Alvydas Bratkevičius. Turi ten nuvykti.“

HRRR! – urgztelėjo Geležinis Vilkas ir susimąstė apie artėjančius Seimo rinkimus  ir tuščius pažadus, kuriais visada švaistosi menkystos politikai. Herojaus galvoje sumirgėjo šviežias prisiminimas apie vieno iš įdomesnių kandidatų į Seimo narius internetinį puslapį, pavadintą “atsiduosiu.lt“.

Reikia tikėtis, kad E. Šašas ir A. Bratkevičius debatuose nepasuks “atsiduosiu.lt“ įkūrėjo pramintais šunkeliais. Kaip niekad užsiliepsnojęs ryžtu, Geležinis Vilkas sėdo už Geležmobilio vairo ir šviesos greičiu nurūko prekybos centro “Panorama“ link. Ten, verslo centre esančioje redakcijoje, turėjo vykti debatai.

Vilniaus miesto karžygys įtemptai apgalvojo temas, kurias debatuose šie politikai PRIVALĖS aptarti. “Hmmm, progresiniai mokesčiai, elektrinės statyba, valstybės tarnautojų algos,“ – tyliai murmėjo Geležinis Vilkas, sukdamas į “Panoramos“ mašinų stovėjimo aikštelę.

Užmetęs akį į laikrodžio rodyklių padėtį, Vilniaus herojus nusprendė, kad iki debatų dar yra laiko, todėl politikai greičiausiai dar nebus atvykę. “Palauksiu jų čia,“ – nusprendė Geležinis Vilkas ir pasigarsino Geležmobilyje ir taip garsiai skambančią dainą.

Linguodamas į ritmą, herojus tyliai lūkuriavo. Netikėtai horizonte pasirodė dvi kostiumuotos figūros, artėjančios prie lifto.

“CHA! Prigausiu valdininkėlius,“ – pagalvojo Geležinis Vilkas ir pasivijo politikus.

Turbūt nereikia ir sakyti, kad teisingumo ministras ir socialdemokratų partijos pirmininkas šiek tiek sutriko priešais išvydę geležiniu kostiumu vilkintį didvyrį.

“Bratkevičiau! – suriko Vilkas, griebęs sutrikusį socialdemokratą už kaklaraiščio. – Net nedrįsk neužsiminti apie mokesčių reformą!“

Iš siaubo net perbalęs A. Bratkevičius linksėjo galva ir visais šventaisiais prisiekinėjo debatuose  būtinai aptarti šią temą.

“Dviveidi! – suriaumojo Vilniaus herojus, prirėmęs prie sienos it vėgėlė spurdantį teisingumo ministrą. – Apsispręsk pagaliau dėl elektrinės.“

Abu amo netekę politikai sutartinai linksėjo galvomis ir paskubomis įsiveržė į liftą. Kai liftas pakilo, Geležinis Vilkas dar spėjo pamatyti, kaip išsigandę vyrai taisėsi kaklaraiščius.

Dėdės Krivio receptai: pasta “Mamma mia!“

Darbingojo trečiadienio proga dėdė Krivis nutarė savo sūnėną – Aidą Pilkį – palepinti neeiliniu patiekalu. Jis prisiminė sentimentalų filmą “Dolce vita“ ir savo trumpalaikį meilės romaną Toskanoje.

“Nėra nieko puikiau kaip virtuoziškai paruošta pasta,“ – nusprendė senolis ir ėmėsi gaminimo.

Pirmiausiai į trasą šoko ekologiški pomidorai.

Kai šie buvo susmulkinti, dėdė Krivis iš šaldytuvo išsitraukė pelėsinio sūrio ir šį pakepino su raudonaisiais gražuoliais.

“Delizioso!“ – sumurmėjo patenkintas Krivis ir į keptuvę įspaudė citrinų sulčių bei pabarstė druskele ir pipirais, nepamiršdamas visų gurmaniškų patiekalų kunigaikščio česnako ir jo sūnėno svogūno.

Kol taurusis keptuvės turinys troškinosi, dėdė Krivis suplėšė rukolą, kad ji neprarastų savo vitaminų ir, romantiškai užsisvajojęs apie karštus Toskanos vakarus, iš šaldytuvo paėmė nostalgiškai kvepiančio prosciutto.

“Pala, pala!“ – iškėlė smilių Krivis. Kai makaronai išvirė, dėdė šiuos sudėjo į keptuvę ir pakepino drauge su paruoštu pomidorų ir sūrio padažu.

“Finito castrato impotento!“ – sušuko įkvėpimo pagautas dėdė Krivis ir – MYGOM! – keptuvės turinį suvertė į lėkštę, o patiekalo viršų karūnavo prosciutto ir rukolos karūna.

“Aiduk, pietūs ant stalo!“ – šūktelėjo Krivis ir įsipylė taurelę lambrusco.

Operacija “Kalvarijos“

Aidas Pilkis ramiausiai leido popietę savo namuose, gausiais kiekiais gėrė karštą arbatą su medumi ir klausė savo milžiniškos muzikinės kolekcijos įrašų. Vasara, artėdama prie pabaigos, iš paskutiniųjų spardėsi, keldama nostalgišką nuotaiką.

Šalimais snaudė ištikimasis Herbas, kuris karts nuo karto suurgzdavo per miegus arba, gulėdamas ant šono, imdavo bėgti vietoje. Žodžiu, tai buvo idiliškas poilsis po visų patruliavimų ir niekšų persekiojimų. Tačiau Aidas vis dar negalėjo atsigauti po įspūdingo ir karšto susitikimo su Ugne, o tuo labiau – su kovingąja mergina, vilkinčia baltu kostiumu. Juk jos abi buvo “du viename“! Tebemaudė krūtinę, kuria mūsų herojus priėmė pasalūnišką smūgį.

“Prieš ją pasirodžiau ne kokios formos, velniai griebtų…“ – dūmojo Aidas ir ant rankos piršto sukinėjo naują žvilgantį revolverį.

Staiga į poilsio kambarį įžengė dėdė Krivis. Išmanusis Geležinio Vilko kompiuteris ką tik užfiksavo pavojaus signalą, kurio lokacijos vieta buvo Kalvarijų turgavietė.

“Ten jau skuba ginkluotos policijos pajėgos, vaikeli. – tyliai sukuždėjo Krivis. – Metas ir vėl šokti į kostiumą.“

Aidui toptelėjo mintis, jog ten greičiausiai pasirodys ir stropusis policininkas Vytis Bokštaitis. Geležinis Vilkas privalėjo su juo susitikti.

Geležmobilis vėl buvo užkurtas ir žaibo greičiau nuskriejo į bręstančio nusikaltimo vietą. Kalvarijų turguje situacija buvo kaip reikiant įkaitusi. Prekiautojai šūkaliojo visomis Babelio kalbomis ir keiksmais bei atrodė kaip reikiant sumišę. O buvo dėl ko, nes visoje teritorijoje jau buvo pasklidęs nemenkas būrys pareigūnų.

Šiandien šaunioji sostinės policija pasiraitojo rankoves ir ėmėsi ryžtingų veiksmų: šiek tiek pravalyti šią ašarų pakalnę – Kalvarijų turgavietę. Geležinis Vilkas pasistatė savo važiuoklę netoli įvykių epicentro ir iš šalies stebėjo operaciją. Šį kartą pareigūnai nusitaikė į prekybininkus, kurie neturėjo leidimų prekiauti šiame turguje.

Netrukus herojus išvydo ir jaunąjį Bokštaitį, kuris su savo būriu intensyviai šukavo visą prekybvietę. Po kelių minučių į aikštę įriedėjo dar vienas policijos ekipažas, o iš vieno automobilio išlipo ne kas kitas, o Kastytis Pukinskas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato galva.

TUK TUK TUK, sparčiau ėmė plakti Geležinio Vilko širdis. Jis prisiminė tragiškiausią savo vaikystės nutikimą, kuomet buvo nužudyti jo tėvai. Tada tik K. Pukinskas sugebėjo nuraminti Aidą, stipraus šoko ištiktą berniuką. Bet jo mintis išblaškė Vyčio šūksniai:

“Atrodo, kad turime reikalų su Rože! Ir vėl narkotikai. Vyrukai, štai čia jos pakalikė, žvelkit, ką ji turi!“

Pareigūnai bemat apsupo vieną virpančią moterėlę, kuri pastėrusiu žvilgsniu sutiko šiuos ginkluotus Apokalipsės raitelius. Iš po stalo ji ėmė traukti šimtus pakuočių su neaiškios kilmės vaistais.

TARKŠT! Staiga visi policijos pareigūnai sužiuro į vieną pusę. Geležinis Vilkas, įdėmiai stebėjęs operaciją, netyčia savo plieno ranka užkliudė metalinio kebabų kiosko kampą, taip sukeldamas garsų žvangesį.

Herojui, užkluptam tokio kiekio akių, beliko tik sutrikti.

Vytis ir K. Pukinskas, padedami kelių vyrų, puolė Geležinio Vilko pusėn. Bet šis mikliai šoktelėjo šalin nuo Geležmobilio ir paknopstomis nulėkė slėptis už vieno turgaus paviljono. Šviesus paros metas niekada neišeidavo į naudą…

Kastytis Pukinskas atsiplėšė nuo būrio ir pirmas nubėgo į herojaus slaptavietę. Geležinis Vilkas stovėjo kaip įbestas, pasislėpęs menkame šešėlyje. Jis grėsmingai žvelgė į komisarą. Jų žvilgsniai susitiko. Bet netikėtai, po kelių akimirkų, Kastytis nusisuko, išėjo iš už paviljono ir aiškiu balsu ištarė savo bendražygiams:

“Čia to išperos nėra!“

Pareigūnams beliko išsiskirstyti ir baigti savo misiją Kalvarijų turgavietėje.

O Geležinis Vilkas, su milžinišku klaustuku virš galvos, patraukė Geležmobilio link ir susimąstęs grįžo į Žvėryną.

Gedimino kėslai

Po narkotikų prekeivio demaskavimo, Geležinis Vilkas grįžo namo pavakarieniauti. Dėdė Krivis buvo užtaisęs gardaus valgio.

Pasisotinęs Geležinis Vilkas nusprendė, jog turi nebaigtų reikalų. Ką rezga Gediminas Bosas? Kokie jo ryšiai su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis ir būsimąja atomine elektrine?  Herojus žūtbūt privalo visa tai išsiaiškinti.

Geležinis Vilkas, prisiminęs, kad Gediminas šiuo metu yra išvykęs į komandiruotę,  tučtuojau sėdo į Geležmobilį ir nurūko jo namų link. Važiuojant spręsti rimtų problemų, Geležmobilyje skambėjo ši daina:

Atvykęs į vietą, mūsų herojus apsukriai iššoko iš automobilio ir, atidžiai apsidairęs, užsliuogė lietvamzdžiu iki G. Boso kabineto lango. Įsibrovęs vidun, jis puolė ieškoti dokumentų, susijusių su naujos Visagino atominės elektrinės statyba. Netrukus jie buvo surasti.

Dabar Geležiniam Vilkui niekas netrukdė ramiai visko apžvelgti:

Atominės elektrinės maketas buvo gana sudėtingas, tačiau kai kurios detalės, akivaizdžios ir pačiam Geležiniam Vilkui, atskleidė kraupią tiesą. Herojus bemat suprato šių užmačių tikslą.

G. Bosas prisideda prie atominės elektrinės projekto, nes turi planą nušluoti nuo Žemės paviršiaus ne tik Vilnių, bet ir didžiąją dalį visos Lietuvos. Finansuodamas šį projektą, Gediminas sudarė stambų sandorį su vienu turtingiausių rusų mafijos lyderių. Pastarasis su didžiausiu malonumu sutiko prisidėti. Kartu su rimčiausiais Rusijos mokslininkais, šis sumeistravo Kapsulę, kuri, integruota į atominės elektrinės reaktorių sistemą, pavers šį grandiozinį statinį tiksinčia bomba. Ši pragaro mašina, įmontavus Kapsulę, turi sprogti po šešių mėnesių.

Tarp šių dokumentų Geležinis Vilkas taip pat rado asmeninius Gedimino užrašus. Iš jų paaiškėjo, kokia neapykanta Mokytojas trykšta visai Lietuvos valstybei.

Supratęs, su kiek iššūkių dabar jam teks susidurti, Geležinis Vilkas sėdo į ištikimąjį Geležmobilį ir nurūko namų link.