Penktadienio pavakarę sostinės vagišių vadeiva Kunigaikštis* ramiai vaikštinėjo senamiestyje. Besigardžiuodamas pigiu alumi, vyriokas karts nuo karto skambiai užplėšdavo kokį nors pamėgtą šūkį. “Ameeeriiikaaa!“ – iš visų plaučių traukė niekšelis, atkreipdamas praeivių dėmesį.
Kunigaikščio galvoje sukosi dar vienas lengvo praturtėjimo planas. Jau prieš savaitę Antakalnyje šis personažas nusižiūrėjo prabangų namą, į kurį ketino virtuoziškai įsilaužti. Tad dabar, gerokai įkaušęs, vyriškis traukė minėto mikrorajono link.
Visai netikėtai vagišius susitiko savo ištikimąjį porininką, reketininką ir rankinukų siaubą Nostradamą**. Šis tuoj pat pasiskundė Kunigaikščiui, jog prieš keletą dienų jį negailestingai prilupo Geležinis Vilkas***. “Bože bože, šiais laikais net pieno negalima ramiai nusipirkti,“ – dramatiškai dūsavo Nostradamas, kimšdamasis masyvią pypkę.
Kunigaikštis tik lingavo savo žilą galvą ir kaip įmanydamas guodė likimo brolį.
Vagišių princas papasakojo savo planą-chuliganą, o Nostradamas sutiko prisijungti prie būsimos aferos. Galiausiai abu nusikaltėliai atsidūrė prie nusižiūrėto namo. TRIOKŠT! – staigiu kojos spyriu Kunigaikštis išgrūdo terasos duris ir vikriai įsibrovė į vidų. Nostradamui reikėjo lūkuriuoti lauke ir stebėti, ar jų neseka pašalinės akys.
Netrukus akiniuotasis ilgapirštis išlindo iš apkraustytų namų ir kupinas pasididžiavimo parodė savo sėbrui visą turtą: šūsnį litų, kompiuterį ir krūvelę papuošalų.
“Maladec! – krykštavo Nostradamas, žvelgdamas į laimikį. – Tiesiog, kaip sako anglai, “pys of keik“. Dalinsimės?“
“Niekas čia nepys ir nieko tu nekeik, broluži, – Kunigaikštis godžiai žvelgė į naują turtą. – Žiūrėsim, gal ir pasidalinsim.“
Abu piktadariai jau norėjo apleisti nusikaltimo vietą, tačiau – HRRR! – išgirdo atbirbiant policijos automobilį. Stropusis pareigūnas Vytis Bokštaitis**** kaip ir visuomet sureagavo operatyviai ir pasekė šiuos niekšelius. “Kur susiruošėt, broliai šaunuoliai?“ – riktelėjo policininkas, tačiau – OPLIA! – Kunigaikštis su Nostradamu bemat dėjo į kulnus.
Vytis stryktelėjo iš mašinos ir pasileido iš paskos. Tačiau šįkart teisingumas buvo lėtesnis, ir vagišiai mikliai išgaravo iš akiračio. “Tai belzebubai! – V. Bokštaitis, apimtas pikto apmaudo, nusispjovė. – Tiesiai iš panosės pasitepė!“
Pareigūnas sėdo į tarnybinį automobilį ir pajudėjo į miesto centrą. Reikėjo nedelsiant perspėti sostinės sargybinį apie šviežią nusikaltimą.
* Viskas apie Kunigaikštį – šiame įraše
** Būk pažįstamas su Nostradamu
*** Paskutinis Nostradamo nuotykis
**** Privalai susipažinti su Vyčiu!
Geležinis Vilkas 