Visą pirmadienį Aidui Pilkiui nuo veido nedingo plačiausia šypsena, o širdyje pleveno džiugi nuotaika.
Jaunuolis buvo labai patenkintas savimi, kad taip klastingai, pasinaudojęs Raudonkepuraitės telefonu*, užklupo Gediminą Bosą ir šauniai įkrėtė jam į kaulus**.
Vėlyvą pavakarę Aidas tingiai šmirinėjo po savo rezidencijos svetainę. CVANGT! – telefone pasigirdo naujos žinutės signalas.
“Neatvykti i pasimatyma yra viena, bet visiskai mane pamirsti – kita. Ziauriai pykstu. U.“
Aidas žnegtelėjo į fotelį. Juk tai žavioji piromanė, Ugnė Pelenaitė***, šimtas metų!
WAWAWYWA! – A. Pilkis šoktelėjo beveik iki lubų, tačiau greit susigėdo. Ta istorija su dviračiu vėl iškilo atminty****. Tačiau dabar reikėjo žaibiškai veikti, ir Aidas tuoj ėmė skrebenti atsakymą ugniaplaukei.
“L. atsiprasau. Viska paaiskinsiu. Vaziuosiu i miesta, gal susitinkam?“
Aidas jau galvojo, kaip užkuria savo kietąjį žvėrį.
Ugnė netrukus atrašė:
“Taip lengvai neissipirksi. Bet galim kazkur prasilekti. Beje, tik nesirenk savo apgailetino skardinio apdaro. “
Aidas gūžtelėjo pečiais ir pamąstė: “Patruliuoti nepatruliuosiu, tad kam man tas sunkus kostiumas?“
Vaikinas greit nuskuodė į garažą, užvedė juodąjį monstrą ir garso greičiu išdūmė į naktines Vilniaus gatves.
Pagaliau Aidas susitiko su Ugne. Mergina buvo korektiška ir savo lateksinio Vaidilutės kostiumo šįkart nedėvėjo.
Lėkdami Geležmobiliu, jaunuoliai po ilgo nesimatymo bemat įniko – kaip liaudis mėgsta sakyti – pliurpti vėjus.
Tačiau naktinis Vilnius be kriminalinio prieskonio – ne Vilnius. Staiga Ugnės ir Aido dėmesį patraukė keistokas vaizdelis.
Geležmobilis tyliai sustojo prie “BMW 318“.
“Nu viršūnė! – Ugnė nusispjovė pro dantų tarpelį. – Ką čia tas pienburnis sugalvojo? Einam, pamokysim pacaniuką!“
Aidas tuoj pat sutiko. Jam irgi niežtėjo kumščiai paauklėti kokį niekšelį.
Pamatę Geležmobilį, iš BMW išvirto trys marihuanos apsirūkę jaunuoliai.
“Nujaučiu, kad juos taip prifarširavo ta pamišėlė Rožė*****,“ – A. Pilkis sugriežė dantimis.
Jaunuolis, laikantis reples, it paklaikęs žvelgė į Geležmobilį.
“A nori, kad ir taviški paremontuočiau?“ – suvebleno signalizacijos taisytojas.
Čia Ugnė nesusivaldė:
- Ji staigiu kojos smūgiu pargriovė narkomaną;
- Keletą kartų spyrė į užpakalį;
- Paskui nagais ėmė akėti nenaudėlio veidą.
Aidas susižavėjęs stebėjo Pelenaitės manevrus. Jaunasis žolininkas be žodžių raičiojosi ant žemės, o jo sėbrai pabėgo.
“Ko spoksai, Pilki? Kviesk savo Bokštaitį******. Beje, panašiai norėjau įsūdyti tau, kai neatvykai su dviračiu.“
Jaunasis žurnalistas tik nurijo seilę ir nieko neištaręs, surinko Vyčio numerį.
** Kaip Gediminas gavo strėlių
**** Aido nesėkmė
***** Pažintis su Rože Šaknyte
Geležinis Vilkas 
[…] **Skaitykite apie Aido ir Ugnės susitikimą […]